• Apie 2014 metus:)

    Posted on gruodžio 30, 2014 by in Naujienos

    Šiais metais buvau ypatinga nekalbi. Atsiprašau. Kalta. Pasitaisysiu. Visą dėmesį skyriau fb, todėl čia gavosi kaip ir anekdotas: pirmas įrašas ‘sezono atidarymas“, o paskutinis “ apie 2014 metus“. Simboliškai greit pralekė mano metai internetinėje erdvėje, nors panašiai buvo ir realybėje.

    Galėčiau pilną interneto erdvę prirašyti ilgų padėkų visiems jums, kuriuos sutikau, susipažinau, apkabinau per šiuos metus. Turėjome labai gražių vestuvių, įdomių patirčių, „lepsusų“(pfiu pfiu fpiu nenoriu daugiau tokių!!!) daug gražaus darbo, daug gėlių, daug saldumynų stalų, daug nuvažiuotų kilometrų. Ir viskas dėl jūsų!

    Apie dovanas

    Negaliu nepaminėti Ingos ir Šarūno, kurie iš Norvegijos parvažiavo su pilnu autobusiuku nerealių indų, vazonų, žvakidžių ir tt! Gerai kad Inga net neslepė, kad turi ne mažą pamišimą vintažiniams daiktams. Įtikino:):)

    Normaliai?! Ir galiu pasigirti, kad vienas nuostabiųjų vazonų nugulė pas mane namuose kaip dovana! Geležiniai kibiriukai, ąsočiai ir bliūdai buvo man padovanoti kaip ir 5 baltos žvakidės!!! Ir dar: jei savo šventėje rasite gaubtuką ant kojytės su paukštuku – žinokite tai taip pat Ingos ir Šarūno dovana mums!!! Nežinau ar jiems į autobusiuką netilpo tie daiktai ar jų nsveikai širdis didelė, bet tiek „palikimo“ po šventės nesam gavę:)

    Su Šarūnu irgi susitikom ypatingai. Turėjau perduoti jam kvietimus kelis papildomus, o tą dieną automobilis taisykloj buvo. Stoviu savo Aleksote stotelėje, kuri net pati nežinau kaip vadinasi, nes kartą į metus turbūt tik tenka ten stovėti…., skambina Šarūnas ir klausia kur esu. Sakau nu stoviu:) Ant kalno ir autobuso laukiu. Sako atvažiuoju paimt. Nu bet esmė, kad jis ne ne Kaunietis! Paaiškinau kur esu (net pati nesupratau ka pasakiau), ir po 10 min aš jau buvau jo mašinoj:) Nereali pas žmogų atmintis, nes kaip pats sakė: tekdavo Kaune pabūti:)

    Čia jaunąją dar pafotkinau, o mane kažkas dar pafotkino. Paskui selfis per veidroduką ir krūva nerealaus grožios jų šventės gėlių, kurias darė Antanas (Floristai ant ribos). Ale tie floristai ant ribos, arti tobulumo ribos man atrodo:)

    Tiek apie Ingą ir Šarūną. Tikrai įsimylėjau šiais metais daug žmonių:)

    Apie klaidas

    Beno krikštynos įsimins visą gyvenimą. Brrr… baisu kai prisimenu, bet įsitikinau, kad nuo darbų tikrai galva apsisuka. Ir dar kaip! Nesiplėsiu su pasakojimu, nes nenoriu prisimint:) Bet faktas tas kad šios šventės data mano VISUOSE kalendoriuose buvo užrašyta diena vėliau t.y šventė vyko oenktadienį o aš viską užsirašiau šeštadienį. Ačiū sau, kad niekada nieko nepasilieku paskutinei dienai ir kai tik viskas sudėliota ir sustyguota užsiemu savo laisvalaikiu. Taip buvo ir tą dieną. Viską suruošus šeštadienio šventei, sėdu su vyru ant dviračio, dedu savo sėdimą ant sėdynės ir skambutis “ Egle o kada jūs žadat atvažiuoti?“ O dangau ir visi šventieji!!! Šventė vyko 30 min nuo Kauno, tad TURBO greičiu atsiradaome vietoje, kur SUPER TURBO greičiu viską paruošėm. Aš noriu pasakyti tik vieną: jei mano šventę taip būtų „pamišrę“ kažkas…. infarktą gaučiau. Tad neapsakomo dydžio ačiū Benuko mamai Neringai, už nesamoningai didelę ir gėrio pilną širdį, supratimą, kad visko būną ir ramybę kuri padėjo mums atlikti savo darbus.

    Gėles kadangi visada stengiuosi pasiimti kaip galima vėliau, tai mano gelbėtoja Loreta iš „Linažiedžio“  sudėjo nuostabaus grožioale lauko gėlių puokštes per…20 min. Per tą laiką kol rinkau savo kompaniją per priestą ir viršijau greitį lėkdama pas ją…

    apie naminį alų:)

    Tolimiausias kraštas šiais metais, kurį aplankėm- pakruojo rajonas. Jomajo kaip toli!!! Bet ir gražus kraštas! Tikrai, nuostabaus grožio gamta ir žiauriai geros dūšios žmonės ten gyveną:) Šventė vyko nuostabioj baltos spalvos sodyboje, visiškai vienkiemyje, tarp rugių laukų. Buvome draugiškai sutiktos, įduotas ąsotis naminio alaus ir dar parodyta kur pilna bačką jo yra:) O vargelį! O karšta liepos diena papuolė! O alaus gardumas! O po darbų kelionė namo ilga laukia…. Neatsilaikiau alučiui, greit tą ąsotį pabaigėm, ant stalų pavaikščiojau 9darbo žinoma reikalais), aplankėm pakruojo dvarą, bandėm aguonų laukuose pozuoti ir laimingai namo grįžom:)

    Šios istorijos moralas: naminiu alumi suviliosit į bet kurį Lietuvos kraštą:)

    apie žmones

    Man vis dar būna keista kai dėl šventės dekoro skambina vyrai. Tikrai. Kažkaip gal asmenišai priimu, nes maniškis tokiais dalykais nebūtų niekaip įkalbamas. Arba prieš akis iškart situacija, kad sužadėtinei jau tieeeek darbų ir reikalų, kad pratrūksta ir sako sužadėtiniui “ nu blemba, o tu gali kažkuo pasirūpinti? pvz dekoratorių surasti?!“ Nu ir jis aiškus sako…“ aišku galiu “ :) Čia toks lyrinis nukrypimas, bet į temą, nes šį pavasarį (o gal praėjusią žiemą…), susipažinom su jaunosios mama:) Kadangi turiu šiokios tokios patirties kai mama organizuoja dukrai vestuves, tai nepasakyčiau kad baisiai nudžiugau:) Nu bet po pažinties su Daiva, tai jau tikrai nudžiugau:) Ir dar iki šiol išsišiepus prisimenu visus mūsų susitikimus, susirašinėjimus per viberi, ir svaigimą kokios nepakartojamos bus vestuvės! Jaunikis graikas, bet tikrai nesistengėm padaryti storų graikiškų vestuvių. Kūrėme elegantiškas, romantiškas, jaukias vestuves su Graikijos akcentais ant desertinio stalo. Apskritai, tokio grožio šeima verta būti ant  „Žmonių“ žurnalo viršelio mažiausiai:) Vienas už kitą gražesni.

    Daiva 4 vaikų mama, nerealiai talentinga ne tik makiažų meistrė, bet ir dekupažo meistrė. Kiekviena dekoracija, kuri buvo nusipirkta, atsisiustą ar pagamintą šiai šventei, buvo Daivos rankomis prisiliesta ir dekupažuota atsikartojančiomis spalvomis, detalėmis. Visuma mano akimis gavosi tobula. Nei per daug saldu, nei per daug prabangu. Elegancija su „prieskoniais“, kurie šventę darė ne nuobodžią ir originalią. Kadangi iš svečių šalių buvo tikrai nemažai žmonių, tai didžiausias įvertinimas, po jaunųjų pasitenkinimo žodžių būna, sukurtas įspūdis užsieniečiams. Man tai svarbu, nes esu vis dar įsitikinusi kad jie turi daugiau galimybių būti nustebinti:)

    Apie visus turiu po istoriją. Visus jus mielieji prisimenu, ir TIKRAI kai atsiunčiate savo šventės nuotraukas ne retai apsiašaroju. Dažnai sakau, kad esu per jautri, bet šitas darbas manau užtai tobulai man tinka ir patinka. Smagiausia, kad jūs grįštate. Po vestuvių susitinkam krikštynose, gimtadieniuose, firmos vakarėliuose. Man tai didžiausia padėka nuo jūsų visų.

    Šiais metais turėjome daugiau krykštuku nei vestuvių:) Taip taip:)  Tad apie mamas kurios per vaikelio krikštynas atrodo kaip modeliai (man toks vaizdas kad kitokiu Lietuvoje nėra!!) ir meilę vaikams – atskiras skyrius:) Turėjom labai gražių krikštynų, įvairiuose erdvėje, restoranuose, namuose. Turėjome labai spalvingų ir smagių gimtadienių. Iš kelių švenčių dar neturiu ir nuotraukų, bet tikiu vieną dieną jos pasieks mane:)

    Šis įrašas už visus metus. Pilnas jums padėkos žodžių. Jums, kurie manimi pasitikėjote. Patikėjote svarbiausias savo gyvenimo šventes nepažįstamai Eglei :) Eglei, kuri spėjo jus pamilti ir rūpintis jūsų švnete iš visos širdies. Tikrai ne viska sbuvo tobula šiais metais. Darėm ir klaidų, kurios geriausiai pamoko, bet visa tai ir yra gyvenimas:)

    Ačiū „Linažiedžio“ Loretai už nuostabias gėles, susikalbėjimą iš pusės žodžio:) Mano kartais keistų spalvinių derinių pildymą ir nepopuliaių gėlių siuntimą:)

    Ačiū Antanui iš „Floristai ant ribos“ už kaip visada žiauriai originalias puokštes PILNAS gėlių….kurių pavadinimų dar nežinau:)

    Ačiū Dianai iš www.vestuviuplanuotoja.lt  kurios daugiametė vestuvių planavimo patirtis man suteikia daug žinių. Kurios pasakymas „nebijok kartotis ir pompom burbulai tik tau atsibodę“, man tikrai šitas posakis padėjo suprasti, kad žmonės organizuoja pirmas vestuves ir pirmas krikštynas.

    Ačiū Brigitai  www.brigitafoto.lt, kad kai susitinka mūsų darbai, aš visada gaunu nuotraukas tokiais rakursais kokiais noriu:) Ačiū, kad supranti, kad mums labai reikia gražių foto:)

    Ačiū mano Jūratei. Su kuria į visus šiuos nuotykius leidausi šiais metais. Kuri kentė mano isterijas, kai gps’as ne ten veda kur reikia. Kuri būna „blogasis policininkas“ kai reikia:) nes aš tai tik gerasis:):)

    Ačiū Viktorijai, kuri padėjo šiais metais išpildyti kelis mūsų darbus.

    Tikiuosi kiti metai bus ne mažiau įdomūs. Ne mažiau gražūs. Pilni vėl naujų pažinčių, žmonių, kuriuos galėčiau sveikinti artėjant Kalėdoms, kurie kviestųsi į svečius ir minėtų geruoju!!!

    Oi ir dar: Ačiū už visus vynus ir šampanus!!!!! Ir arbatas:):)

     

Comments are closed.