Savo vestuves atšokome paskutinę vasaros dieną. Gal todėl, man nei labai liūdna, nei labai linksma kai visi pradeda kalbėti, kad „vasara baigėsi!”. Kol nekrenta medžių lapai ir nepasirodė pirmosios snaigės, pirmos rudenio savaitės man ypatingai romantiškos. Tokios paslaptingos. Rytai vėsūs, skraidžioja voratinkliai, o saulė tokia ryški ant rytinės rasos lašų. Man rudenio pranašai – jurginai ir astros. Nepakartojamo grožio gėlės, kurių visada stengiuosi kad būtų mano namuose vasarai baigiantis. Ankčiau nei aktualu taip būdavo, o gal tiesiog nepastebėdavau, kiek rūšių šių gėlių būna. Jurginus visada perku turguje pas tą pačią moteriškę, kuri pati juos ir augina. Pamenu vienom vestuvėm reikėjo jurginų rugpjūčio pradžiai. Kažkodėl buvau nutarus, kad nebus jokių problemu jų gauti. Tačiau buvo! Nes jų pats žydėjimas rugpjūčio pabaigoje. Tai va, ta moteriškė buvo vienintelis žmogus turintis tuo metu daug jurginų kuriuos VISUS iš jos tą dieną ir nupirkau:)
Vakar apsilankiusi turguje įsigyjau aviečių ir prie jų derančių jurginu (spalviniškai!). Nors ir ne pas tą pačią moteriške, bet tokių pat gražių ir tobulų žiedų. Gražių paskutinių vasaros dienų! Džiaukimės artėjančiu rudeniu ir laukime….kito pavasario:)
